.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Pr 3, 9–15; Ef 1, 3–6. 11–12; Lk 1, 26–38
Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas. Que soy era Immaculada Councepciou. Taip kalbėjo Mergelė Marija, apreikšdama save jaunai kukliai mergaitei šv. Bernadetai Lurde 1858 metais. Mergelė Marija šitaip tarsi patvirtino palaimintojo popiežiaus Pijaus IX dogmatinį apibrėžimą apie Dievo Motinos Nekaltąjį Prasidėjimą. Be to, Marija sako, kad „aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“, o ne „aš buvau pradėta be nuodėmės“, panašu, kad taip ji norėjo apreikšti savo naują vardą ir apibrėžti savo ypatingą pašaukimą ir misiją.
Bar 5, 1-9; Fil 1, 4-6. 8-11; Lk 3, 1-6
Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Evangelijos skaitinyje svarbi yra šventojo Jono Krikštytojo figūra. Evangelistas Lukas detaliai aprašo istorinį įvykio kontekstą: išvardija ano meto žemiškuosius didžiūnus, jų viešpatavimo metus ir teritorijas. Štai šios pasaulinės istorijos tėkmėje ir pasigirsta Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.
Dan 7, 12-14; Apr 1, 5-8; Jn 18, 33-37
Brangūs broliai ir seserys, šiandien švenčiame Kristaus, Visatos Valdovo arba Karaliaus iškilmę. Šią šventę tik 1925 m. įsteigė popiežius Pijus XI. Tačiau, norint pagarbinti Kristų Karalių, mums nereikia laukti šio paskutinio liturginių metų sekmadienio. Nuo senų laikų keliskart per metus Jėzus Kristus yra iškilmingai skelbiamas ir garbinamas pasaulio ir visatos Karaliumi.
Iz 9, 1–3. 5–6; Gal 4, 4–7; Jn 19, 25–27
Brangūs broliai ir seserys, vieno Solemo vienuolyno vienuolio motina turėjo 10 vaikų ir visi jautė, kad ji mylėjo kiekvieną, tarsi vienintelį pasaulyje. Ji puikiai kiekvienam mokėjo parodyti ypatingo rūpinimosi ženklų. Tai primena Mergelę Mariją, kuri yra puikiausia ir nuostabiausia iš visų krikščionių, visų žmonių ir kiekvienos tautos motina, dosniai duoda kiekvienam vaikui, kiekvienai tautai ir bendruomenei ypatingų savo palankumo ir meilės įrodymų.
1 Kar 17, 10-16; Žyd 9, 24-28; Mk 12, 38-44
Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Evangelijos skaitinys mums kalba apie tris žmonių kategorijas: pirmiausiai, apie Rašto aiškintojus, po to epizodas prie aukų skrynios apie turtuolius, kurių, Šventasis Raštas sako, buvo daug ir kurie aukojo gausiai, ir galiausiai apie vieną suvargusią našlę, kuri į aukų skrynią įmeta du smulkius pinigėlius.
Iz 53, 10–11; Žyd 4, 14–16; Mk 10, 35–45
Brangūs broliai ir seserys, šventieji apaštalai Jokūbas ir Jonas mums duoda šiandien pažįstamą ir iš tikrųjų gana keistą maldos pavyzdį. Jėzus juos išmokė sakyti Dievui: „Teesie tavo valia“, o mes ką tik juos girdėjome sakant Kristui visai ką kita: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime.“ Jie tarsi sakė Viešpačiui: „Teesie mūsų valia, įgyvendink mūsų troškimus ir sumanymus.“ Ar ne dažnai mūsų maldos prašymai skamba būtent šitaip ar panašiai? „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje.“
Išm 7, 7–11; Žyd 4, 12–13; Mk 10, 17–30
Šio sekmadienio skaitiniuose atskiriami regimo pasaulio turtai nuo ateinančio pasaulio turtų. Pirmieji yra laikini – tai auksas, sidabras, brangakmeniai. Išminties knygos autorius prideda sveikatą ir išvaizdą gražią. Visos šios gėrybės yra geri dalykai, Dievo dovanos. Tačiau esame tik prievaizdai tų gėrybių, kurias Dievas mums patikėjo, bet ne jų egoistiški savininkai. Neseniai apaštalas Jokūbas mums priminė: tik pūva lobiai to, kuris krauna, bet nedalija jų. Jo auksas ir jo sidabras rūdija. Atvirkščiai, tikrasis lobis negenda: pavyzdžiui, supratimas ir išmintis, kurių troško Išminties knygos autorius.
Išm 2, 12. 17-20; Jok 3, 16-4, 3; Mk 9, 30-37
Brangūs Broliai ir Seserys, Praeito sekmadienio Evangelijoje Jėzus pirmą kartą savo mokiniams visiškai atvirai kalbėjo apie tai, kad jam reikės daug kentėti, būti seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestam, nužudytam ir po trijų dienų prisikelti iš numirusiųjų (Mk 8, 31). Šie Mokytojo žodžiai sukėlė mokinių protestą, kurį visų vardu viešai išreiškė apaštalas Petras, papriekaištaudamas Jėzui ir drausdamas.