.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Šv, Mišių skaitiniai ir homilija (2013 C metai)
Mes visi esame vienu ar kitu metu išgyvenę patirtį priimti ką nors į svečius. Toks įvykis ne improvizavimui. Reikia paruošti meniu, nupirkti, kas reikalinga, iš anksto paruošti patiekalus, neužmirštant sutvarkyti, nuo vieno galo iki kito, namus. Sulig tuo, kiek mes numatome tų dalykų atlikimą, mes turime mažiau įtampos paskutinę minutę. Taip mes esame labiau nusiteikę priimti tuos ar tas, kurie mus aplanko. Priešingai, kai kas nors atvyksta netikėtai, tai mus gali sugluminti, nes mes neturime laiko pasiruošti. Tokioje situacijoje mes lengvai galime pasijusti susirūpinę ar skubantys, nes mes neesame pasiruošę taip, kaip norėtume.
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija (2013 C metai)
Kartu su įstatymo mokytoju, mes klausiame Jėzų : „Kas yra mano artimas ?“: Kas tas žmogus, kuriam turiu atlikti meilės įsipareigojimą ?. Kuriai asmenų grupei turiu pritaikyti etiketę „artimi“? Be to, su šio Dievo žodžio žinovu, žinome, kad reikia būti atsargiam : Siracido knygoje yra parašyta (29, 20) : „Laiduok už artimą pagal savo išgales, bet žiūrek, kad pats neįpultum į skurdą”.
„Aš esu jūsų tarpe kaip tas, kuris patarnauja“ Šį žodį, Viešpaties ištartą apaštalams savo mirties išvakarėse, šv. Benediktas iš tikrųjų pats įgyvendino. Norėdamas įkurti Viešpaties tarnystės mokyklą jis tapo savo vienuolių tarnu. Šv. Benediktas, kurio vardas reiškia „palaimintas“, „Dievo palaimintasis“, yra vienuolių tėvas: jis perdavė Romiečiams ir Barbarams Rytų Tėvų palikimą padarydamas jį pritaikomu jų būdui. Jo Regula, diskretiškumo ir dvasinio gyvenimo pavyzdys, sucentruota apie Kristų ir pilnai atitinkanti Evangelijos mokymą, suformavo ištisas kartas šventųjų.
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija (2013 C metai)
Anaĩs laikaĩs, skaĩčiams bùvo priskiriamà simbòlinė reikšmė̃. Jė́zus, kaĩp paprastaĩ, kalbė́jo palýginimais. Jõ ištartuosè žõdžiuose, skaičiùs dvýlika skélbė Izraèlio karalỹstę, pastatýtą añt dvýlikos apãštalų, kuriuõs jìs išsiriñko. Jìs skélbė, kàd teĩs dvýlika Izraèlio giminių̃. Šiañdien, šveñtojo Lùko evangèlijos tèkstas pateĩkia nuródymus, kuriuõs Išganýtojas dúoda septýniasdešimt dviems mokiniáms. Šiuõs jìs siuñčia eĩti pìrmą jõ. Šiẽ nuródymai yrà skirti nè tìk Izraèlio taũtai. Anõ mẽto žmonė́ms, septýniasdešimt dù réiškė pagónių tautų̃ skaĩčių.
Šios dienos šv. Mišių skaitiniai ir maldos > >> http://gyvojiduona.lt/index.php?page=liturginiai-tekstai-06-29-d
Šiandien mes džiaugsmingai švenčiame šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių. Rytmetinėje, su Benedictus giesme, mes giedojome šį labai gražų priegiesmį : Gloriosi principes terrae – „Garbingi žemės kunigaikščiai, kaip juodu gyvenimo metu mylėjo vienas kitą, taip ir mirtyje nėra atskirti“. Iš tikrųjų, Petras ir Paulius yra laikomi apaštalų vadovais bei kunigaikščiais. Tarp apaštalų, jie užima svarbiausią vietą. Iš Naujojo Testamento visumos išsiskiria ryškūs ir detalūs šių vyrų portretai, kuriuose galime matyti du labai skirtingus, bet vienas kitą papildančius apaštalų tipus.
2013-06-07 Brangūs broliai ir seserys : Izaijo Knygoje, ketvirtoje Dievo Tarno giesmėje parašyta : „Visi mes pakrikome lyg avys, kiekvienas eidamas savo keliu“. Iš tikrųjų, kaip Paulius dažnai tvirtina savo laiškuose, visi žmonės yra nusidėjėliai, visi stokoja Viešpaties malonės, visiems reikia atsiversti, visiems reikia Dievo gailestingumo. Ir todėl Izaijas tęsia sakydamas: „Viešpats užkrovė ant jo (ant savo kenčiančio tarno Mesijo) mūsų visų kaltę“. Jeigu taip yra, kas galėtų būti tie devyniasdešimt devyni teisieji, apie kuriuos ką tik kalbėjo Kristus, ir kuriems nereikia atsiversti? Pirmiausia priminkime, kad čia Jėzus pasakė palyginimą. O palyginimuose, nebūtinai reikia alegoriškai įprasminti kiekvieną istorijos elementą. Arba galima kartais surasti įvairias papildomas prasmes, kurios apšviečia tikėjimo tiesų tarpusavius ryšius. Bet, svarbu pirmiausia žiūrėti į palyginimo pagrindinį mokymo punktą. Čia Jėzus nori ypač pabrėžti gerojo ganytojo rūpestį nuklydusioms avims. Jeigu viena avis nuklysta, piemuo tarsi užmiršta visas kitas, jis palieka jas, rūpestingai ieškodamas nuklydusiosios tarsi jinai būtų vienintelė pasaulyje.
Homilija (2013 C metai)
Brangūs broliai ir seserys : šiandien Lietuvos parapijose švenčiama Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, kurią mes vienuolyne šventėme praėjusį ketvirtadienį pagal visuotinės Bažnyčios tradicija. Sekminių dieną mes gavome Šventąją Dvasią, kad geriau „pažintume Dievo mums suteiktas dovanas“. Po Sekminių, liturgija mums toliau padėda apmąstyti tas dovanas ir jas giliau suvokti.