.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Pr 15, 5–12. 17–18; Fil 3, 17–4, 1; Lk 9, 28–36
Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite... Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Evangelijos skaitinys mus drauge su trimis privilegijuotais mokiniais perkelia ant švento kalno, kur Jėzus trumpam parodo, kokia dieviškumo galybė slepiasi po jo kūno apdangalu. Iš visų evangelistų tik šventasis Lukas pamini atsimainymo kontekstą – tai įvyksta Jėzui besimeldžiant.
Įst 26, 4–10; Rom 10, 8–13; Lk 4, 1–13
Brangūs broliai ir seserys, derėtų trumpai perpasakoti ką tik girdėtą Kristaus gundymo istoriją. Evangelijoje pagal Luką jau buvo aprašytas Kristaus krikšto epizodą. Jėzus tuomet girdėjo Tėvo balsą, iš dangaus sakantį: „Tu esi mano mylimasis Sūnus.“ Po to ėjo Jėzaus kilmės aprašymas: „Jėzus pradėjo veikti būdamas apie trisdešimt metų. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, sūnaus Elio“, ir taip toliau.
2016-02-02. Brangūs broliai ir seserys, ką tik girdėta Evangelijos pagal Luką ištrauka yra viena gražiausių Šventojo Rašto vietų. Šis Kristaus ankstyvo gyvenimo epizodas yra sudabartinamas šiandienine liturgija. Pagal tradiciją, vasario antrosios šventė, 40 dienų po Kalėdų, turi tris labai reikšmingus pavadinimus: Marijos Apsivalymas, Kristaus Paaukojimas arba Atnešimas į Šventyklą ir Susitikimas su Viešpačiu. Savo pasakojimo pradžioje Lukas mini ir Marijos apsivalymą, ir Jėzaus paaukojimą.
Neh 8, 2-6. 8-10; 1 Kor 12, 12-30; Lk 1, 1-4. 4, 14-21
Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams... Brangūs broliai ir seserys, tokiais žodžiais, paimtais iš pranašo Izaijo knygos, visiems susirinkusiems Nazareto sinagogoje Jėzus apibūdina save ir savo misiją. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Jėzus vieną šabo dieną tiesiog ateina į sinagogą ir paima Šventojo Rašto ritinį ir visai atsitiktinai aptinka pranašo Izaijo žodžius, kurie staiga jį įkvepia, apšviečia ir suteikia gyvenimui visai naują kryptį.
Iz 62, 1-5; 1 Kor 12, 4-11; Jn 2, 1-12
Brangūs Broliai ir Seserys, „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; ir mes regėjome jo šlovę“. Dievo Sūnus tapo žmogumi, bet nuo pirmosios įsikūnijimo akimirkos jo šlovė, dieviškoji galinga ir išganinga jėga buvo pridengtos jo žmogystės ir tarno pavidalo.
Išorėje jis tapo panašus į visus žmones. Kristus palaipsniui ir iš dalies ėmė apreikšti savo šlovę viešosios veiklos metu – per savo stebuklus ir mokymą.
Brangūs Broliai ir Seserys, Galbūt jūs nustebote, ką tik per Mišias neišgirdę Trijų Karalių iškilmei skirtų skaitinių. Išties, ši iškilmė šiandien yra švenčiama parapijose, tačiau mes, sekdami sena Bažnyčios tradicija, ją švenčiame sausio 6 dieną. Tačiau vis gi, nežiūrint to, ir šiandienos mišių skaitiniuose jau yra aptinkamas žodynas ir temos, kurios yra akcentuojamos Kristaus apsireiškimo – Epifanijos šventėje. Kristaus apsireiškimo tematika ypatingai atsiskleidžia mišių maldoje, kuri senovės liturginėse knygose buvo skirta šiai šventei.
Brangūs broliai ir seserys, nuoširdžiai linkime kiekvienam iš jūsų gerų, šventų, dieviškojo gailestingumo pilnių Naujųjų Metų. Naujųjų Metų slenkstis kasmet kelia nerimą, nenumaldomai ir kartais skaudžiai primindamas, kad laikas bėga greitai, gyvenimas trumpas ir nepastovus, lieka nemaža dar neišpildytų troškimų ir planų, jų visų įgyvendinti veikiausiai bus neįmanoma. Šia proga visuomenė rengia daug mažai prasmingų pramogų, siekdama žmones palinksminti ir trumpai pabėgti nuo kartais sunkios kasdienės tikrovės.
Iz 52, 7–10; Žyd 1, 1–6; Jn 1, 1–18
Brangūs Broliai ir Seserys, Kalėdų naktį ir ankstyvą rytą girdėti evangelijos skaitiniai mus nukėlė į tą praeities įvykį, nutikusį Betliejuje daugiau kaip prieš du tūkstančius metų, kada Jėzus, gyvojo Dievo Sūnus, įžengė į žmonių istoriją ir pasirodė kaip gležnas trapus žmogus – mažas vaikelis, turintis kūną ir kraują, gimęs iš Mergelės Marijos. O šiandienos mišių skaitinyje evangelistas Jonas pristato mums kitokią Jėzaus kilmę, kada žmonių istorija ir pats laikas dar neegzistavo. Jėzus, sakoma Jono Evangelijos prologe, yra žmogumi tapęs Dievo Žodis.