.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Liturginiai Šv. Mišių skaitiniai Am 8, 4–7; 1 Tim 2, 1–8; Lk 16, [1–9]. 10–13
Meditacija
Mylinčio Dievo dar vieno sumanymo dėka mūsų dvasinė pažanga tiesiogiai susieta su Viešpaties šlovinimu. Tad norėdami dar labiau įtikinti save praktikuoti padėkos maldą, galime apmąstyti tą dvasinę naudą arba nuopelnus, kurių įgyjame praktikuodami šią maldos formą. Tapti šventesniam – tai patirti nuolat ant mūsų beriamas naujas malones, vainikuojančias kiekvieną atsiliepimą į mums jau suteiktas malones. Ir, kaip žinia, niekas taip nepagausina malonių, niekas labiau neskatina Dievo plačiai atverti savo lobyno durų, kaip pamaldi padėka. Ir tai nėra vienintelis būdas, kuriuo ji mums padeda šventėti. Reikia pastebėti, kad ji keičia ir mūsų mąstyseną.
Šv. Mišių skaitiniai Iš 32, 7–11. 13–14; 1 Tim 1, 12–17; Lk 15, 1–10. [11–32]
homilija
Brangūs broliai ir seserys,
Gana dažnai, ypač Gavėnios metu, liturgija mums pateikia progų skaityti ir apmąstyti sūnaus palaidūno palyginimą, kuris atskleidžia Dievo gailestingumą ir įvairius būdus, kuriais mes galime arba priimti, arba atmesti Tėvo meilę. Tačiau šiandien perskaitėme visą Šv Luko evangelijos 15-tą skyrių. Jame Sūnaus palaidūno istorija eina po dviejų kitų palyginimų, kurie iliustruoja tą pačią dieviškojo gailestingumo temą. Lyginant šių palyginimų istorijas galima įžvelgti tris vienas kitą papildančius Dievo atpirkimo darbo aspektus. Jie, tiksliau sakant, mums rodo, kaip Trejybės dieviškieji asmenys nuolat bendradarbiauja mūsų išganymui.
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija (2013 C metai)
„Pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti...“ Štai „mažas palaiminimas“, kuris prisideda prie Kalno Pamokslo „didžiųjų palaiminimų“. „Pasikviesk vargšą, eik pasitikti vargšo, tuomet būsi laimingas“. Pats Dievas davė mums tokį pavyzdį : „būdamas turtingas, dėl mūsų tapo vargdieniu, kad mes taptume turtingi per jo neturtą“ (plg. 2 Kor 8, 9). Jis ne tik praturtino mus kūrinijos gerybėmis, bet ir, „turėdamas Dievo pavidalą, …apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą“. Dievas atėjo pasitikti vargšo, mūsų vargdienių, „kad mes taptume turtingi per jo neturtą“ (plg. 2 Kor 8,9).
MIšių skaitiniai ir meditacija (2013 C metai)
„Nežinau, iš kur jūs esate“ Pasakyk man, kas begali būti kvailiau už žmogų, kuris nepaklūsta Dievui ir nesistengia įgyti Jo įsūnystės? Juk tas, kuris tiki, kad Dievas yra, įsivaizduoja Jį esant kažką didingo, nes jis žino, kad tik vienas Dievas yra visa ko Valdovas, Kūrėjas ir Viešpats ir kad Jis yra nemirtingas, amžinas, nesuvokiamas, neapsakomas, nenykstantis, ir Jo karalystei nebus galo. Tad kaipgi tas, kuris žino Dievą tokį esant, Jo netrokš? Kaipgi nesistengs net ir gyvybę atiduoti dėl Jo meilės, kad būtų vertas tapti, nesakau sūnumi ir įpėdiniu, bet nors vienu iš tikrųjų Jo tarnų, kurie laikosi arti Jo?
Mišių skaitiniai ir homilija (2013 C metai)
Brangūs broliai ir seserys: Sekti paskui Jėzų Kristų ir tapti jo mokiniu - tai sunku, ar lengva ? Kartais Šventasis Raštas mums kelia įspūdį, kad tai gali būti gana lengva. Pavyzdžiui, kai Jėzus kartoja mokiniams tokius raminančius žodžius kaip : „Aš esu, nebijokite“, arba „ramybė jums“, arba „aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“
Skaitiniai ir meditacija (2013 C metai)
Mūsų mirtis yra tiesiog apsisprendimo akimirka. Šioje akimirkoje susitelkia visas žmogaus gyvenimas, šią akimirką viskas mūsų gyvenime tampa tvirtu ir galutiniu, mirtyje mūsų laikas ir mūsų gyvenimas tampa amžinybe. Arba taip, arba taip. Mirtyje kalba Dievas ir žmogus, abu ištaria savo paskutinį žodį, kuris lieka ir niekada nesibaigia, bet išlieka ausyse ir širdyje, dabar ir amžinai.
Šv. Mišių skaitiniai ir meditacija (2013 c metai)
Ko gi nepadarytum dėl aukso! Auksu prieš tave virsta duona, vynas sustingsta į auksą, vilna auksu nusidažo. Kiekvienas sandėris, kiekvienas sumanymas tau neša aukso. Auksas pats save gimdo, dauginamas palūkanų. Ir vis negana, vis nėra galo godumui! Rajiesiems vaikams dažnai leidžiame persivalgyti trokštamo maisto, kad jis jiems taptų atgrasus. Bet su gobšuoliu yra kitaip: kuo daugiau jis prisipildo, tuo daugiau trokšta. „Jei būsite pertekę turtais, neatiduokite jiems savo širdies“ (Ps 61, (62) 11).
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija (2013 C metai)
Brangūs broliai ir seserys: Mes ką tik evangelijoje pagal Luką girdėjome Kristaus mokymą apie vadinamą „Viešpaties Maldą“. Lyginant su šv.Matu, Šv. Lukas mums perduoda trumpesnį tos maldos variantą sudarytą tik iš penkių, vietoje septynių, prašymų. Matas iš tikrųjų buvo pateikęs mokymą apie Viešpaties maldą gana abstrakčiai, kruopščiai redaguoto pamokslo ant kalno kontekste. Kita vertus, Šventasis Lukas išdėsto viską konkrečiose Jėzaus gyvenimo su mokiniais aplinkybėse. Be to, nors pas Luką pati maldos formulė trumpesnė, sekantis komentaras, kuriame Kristus naudoja gyvus vaizdingus pavyzdžius, yra žymiai ilgesnis negu pas Matą.