.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Šv. Mišių liturginiai tekstai Išm 11, 23–12, 2; 2 Tes 1, 11 2, 3; Lk 19, 1–10
Homilija (XXXI (31) eilinis sekmadienis (2013 C metai)
Brangūs broliai ir seserys, Jėzus savo mokiniams pasakė: „ Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus karalyste.“ Panašiai ir Nikodemui: „Jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo Karalystės“. Praeitą penktadienį mes šventėme Visų Šventųjų Iškilmę. O šiandien ką tik girdėta evangelija pasakoja apie vieno Abraomo sūnaus atgimimą, apie žmogų kuris staiga, vieną akimirką, iš nusidėjėlio tapo šventuoju. Zachiejus buvo muitininkų viršininkas.
Mišių liturginiai skaitiniai Sir 35, 15b–17. 20–22a; 2 Tim 4, 6–8. 16–18; Lk 18, 9–14
Meditacija
Šaukia mums, broliai, dieviškasis Raštas, bylodamas: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“ Taigi, tai sakydamas Raštas mums nurodo, kad bet koks savęs aukštinimas yra puikybės rūšis. Šito saugodamasis pranašas skelbia tardamas: „Viešpatie, mano širdis nėra išdidi, ir mano žvilgsnis neišpuikęs. Nėjau didybės ir mane pranokstančių nepaprastų dalykų keliu.“ Bet kodėl? „Nes jei nuolankiai nemąstyčiau, jei išaukštinčiau savo sielą, tu su ja pasielgtum, kaip su kūdikiu, kurį nujunko nuo jo motinos.“ (Ps 130 (131), Vulg.)
Šv. Mišių liturginiai skaitiniai Iš 17, 8–13 2 Tim 3, 14–4, 2 Lk 18, 1–8
Homilija
Brangūs broliai ir seseris, Ką tik girdėtame Evangelijos skaitinyje, Jėzus ragina mus visuomet ir be paliovos melstis, šaukiantis Dievo per dienas ir naktis. Norėdamas pailiustruoti šią būtinybę, Viešpats pasakė palyginimą apie du Šventajame Rašte neretai minimus personažus: neteisingąjį teisėją ir vargingą, neginamą našlę. Psalmėse randame nemaža griežtų ir stiprių kaltinimų prieš neteisingus teisėjus. Tai rodo, kad senovės Izraelyje teismo sistema gana plačiai kentėjo nuo korupcijos. Sunku įsivaizduoti, kad padėtis buvo geresnė Jėzaus laikais, vadovaujant pavergėjams romėnams ir Karaliui Erodui. Vargingiausi žmonės – tarp jų našlės ir našlaičiai – dažnai tapdavo tos neteisingos sistemos ypatingomis aukomis. Kita vertus, psalmėse dažnai skelbiama, kad Viešpats Dievas yra varguolių globėjas, našlių teisėjas ir našlaičių tėvas.
(Pr 22, 1-22) Senajame Testamente, Dievas bando žmogų tam, kad galėtų pažinti jo širdį, kad galėtų žinoti, kas yra jo sielos gelmėje. Pakartotame Įstatyme Mozė bylojo savo tautai: „Atsimink tą ilgą kelią, kuriuo tave vedė VIEŠPATS, tavo Dievas, per tuos keturiasdešimt metų dykumoje, idant padarytų tave nuolankų, bandydamas sužinoti, kas bus tavo širdyje, ar tu laikysiesi jo įsakymų, ar ne“. Taigi Dievas išmėgina Abraomą, kad galėtų pažinti ir atskleisti tiesą apie jo širdį. Visas Abraomo gyvenimas buvo pažymėtas nuolatiniu peržengimu savęs ir neprisirišimu nei prie krašto, nei prie gimtų namų ar artimųjų. Jo žvilgsnis ir ausis buvo nuolat nukreipti į Dievą. Po savo tėvo mirties, Abraomas, Dievui paliepus, palieka savo kraštą, gimines ir savo tėvo namus ir iškeliauja į kraštą, kurį Dievas pažadėjo jam parodyti. Jis jau buvo sulaukęs šimto metų, kai jam gimė Dievo pažadėtas sūnus Izaokas.
Šv. Mišių liturginiai skaitiniai 2 Kar 5, 14–17; 2 Tim 2, 8–13; Lk 17, 11–19
Meditacija
Svetimtaučio atsidėkojimai
Dar ir šiandien matome, kaip dažnas įžūlokai prašo dalykų, kurių manosi stokojąs; tačiau labai retą pažįstame, kas dėkotų už gautas malones. Galima suprasti, kodėl nuolatos atkakliai prašome; tačiau prašymo poveikį visiškai nuneigiame, pasirodydami nedėkingi. Nors kartais gailestingumas ir reiškiasi tuo, kad nedėkingiesiems neduodama to, ko jie prašo, teneatsitiks mums taip, kad būtume tuo rūsčiau teisiami už nedėkingumą, kuo nedėkingesni už gautas dosnias malones būtume pasirodę. Vadinasi, šiuo atveju gailestingumą reiškia gailestingumo nesuteikimas.
Šv. Mišių skaitiniai Hab 1, 2–3; 2, 2–4; 2 Tim 1, 6–8. 13–14; Lk 17, 5–10
Meditacija
Reikia ir tau kartu su apaštalais sakyti: „Viešpatie, pridėk mums tikėjimo“ (Lk 17, 5), nes kai ką turi pats iš savęs, bet daug gauni ir iš Jo. Juk tikėjimas, nors ir turi vieną vardą, gali būti skirstomas į dvi rūšis. Viena tikėjimo rūšis yra susijusi su mokymu, sielai pripažįstant kokią nors tiesą. Ji yra naudinga sielai. Juk Viešpats sako: „Kas klauso mano žodžių ir tiki mane siuntusįjį, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą“, ir dar: „Kas tiki Sūnų, tas nebus pasmerktas, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą“(Jn 5, 24 ir 3, 18)
Homilija (Mk 9, 41-50)
"Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi. Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs (Mk 9, 49-50). Taip pat Kalno pamoksle, Jėzus kalbėdamas savo mokiniams sakė: „Jūs žemės druska“ (Mt 5, 13). Pamąstyme šiandien, ką reiškia turėti druskos, arba būti pasūdytam ugnimi? Pirmiausia, žemės druska Jėzus vadina ne save, bet savo mokinius, mat būtent jiems Jis patiki pratęsti savo darbą žemėje. Pats Jėzus apie savo misiją sako : Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! (Lk 12, 49)
Šv. Mišių skaitiniai Am 6, 1a. 4–7 ; 1 Tim 6, 11–16 ; Lk 16, 19–31
Homilija
„Siek tikėjimo, meilės...Kovok šauniąją tikėjimo kovą, užsikariauk amžinąjį gyvenimą “. Šiais tikėjimo metais, šie Pauliaus žodžiai ypatingai liečia mus. Apie tikėjimo vaisių, Jėzus savo kalboje apie gyvybės duoną, jau buvo paskelbęs : „kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“. (Jn 6,47) Aplamai mums sunku tikėti, jeigu nesame akivaizdžiai įtikinti.. Taip kaip turtuolis palyginime, mes norėtume matyti nuo dangaus nužengusį ženklą, stebuklą.