.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
V Velykų sekmadienis (2014 A)
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija
„Tikite Dievą – tikėkite ir mane“.
Brangūs Broliai ir Seserys, Joks gryniai žmogiškas mokytojas, ganytojas ar pranašas negalėtų taip kalbėti. Tai būtų klaidinga pretenzija, pavojinga, beprotiška iliuzija. Tačiau mokiniai toli gražu ne viską suprasdami, instinktyviai jautė, jog gali vis dėlto Jėzumi pasitikėti. Dėl pačių jo darbų, jie gali tikėti, kad Jėzus ateina iš Dievo, kad dangiškasis Tėvas pilnai veikia jame. Gyvendamas žemėje, Jėzus padarė darbų, kurių niekas kitas nėra daręs. Jis atleido žmonėms jų nuodėmes, jis prikėlė mirusius, paskutinės vakarienės metu jis jau davė mokiniams savo kūną ir kraują, kuriuos jis aukos ant kryžiaus už visų žmonių išganymą.
IV Velykų sekmadienis (2014 A)
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija
„Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir..laimės?“ klausia psalmistas. Vėliau šventasis Benediktas, pirmame savo regulos puslapyje pakartoja šį klausimą. Brangūs broliai ir seserys, mes visi trokštame tikro gyvenimo ir tikros laimės. Psalmistas duoda atsakymą į savo klausimą. Taip pat ir Jėzus turtingam jaunuoliui klausančiam apie amžinajį gyvenimą pateikė lygavertį atsakymą sakydamas: „ Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok ir t.t.“ Mk 10. 19 Šiandien sakydamas:„Aš atėjau,kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“, Viešpats siūlo ne tik gyvenimą bet ir apstumą. Taigi kartu su Šventojo Petro klausytojais, klausiame: „Ką mums daryti?“
III Velykų sekmadienis (2014 A)
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija
Brangūs broliai ir seserys, Šiandienos mišių malda prasideda žodžiais: Tegul visados džiaugiasi, Dieve, tavieji žmonės (Semper exsultet populus tuus, Deus …). Paraginimu džiaugtis ši malda tiksliai atkartoja Velyknakčio šlovinimo įžangą, kuri prasideda žodžiu – Exsultet, Tedžiūgauja dangaus angelų minios! Tebūna džiaugsmingai švenčiamos dieviškos paslaptys. Velykų laikas, arba galima sakyti, visas krikščioniui suteiktas laikas, yra skirtas džiaugsmo ir dėkingumo paliudijimui. O to mūsų džiaugsmo priežastys, pasak maldos žodžių, yra Dievo meilė, kuri nugali mirtį ir kuri mumyse visa padaro nauja, tai yra: mums sugrąžina Dievo vaikų garbę, suteikia sielai jaunatvę dėka ko, širdyje gimsta viltis, kad ir mumyse vieną gražią dieną suspindės prisikėlimo garbė. Šiandienos skaitiniai mums leidžia įsigilinti į tikėjimo slėpinį.
Atvelykis, Dievo Gailestingumo sekmadienis (2014 A)
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija
Brangūs broliai ir seserys, šiandien popiežius Pranciškus skelbia šventaisiais popiežius Joną dvidešimt trečiąjį ir Joną Paulių antrąjį, du apaštalo Petro įpėdinius, kuriems ypač tinka Jėzaus žodžiai: „Palaiminti, kurie tiki nematę !“ Šie prisikėlusio Jėzaus žodžiai apaštalui Tomui kreipiasi ne į jį, bet į visus, kurie nebuvo kaip jis prisikėlimo liudininkai. Juk mums šiandien Jėzus linki laimės tikėti nemačius. Iš tiesų, tikėjimas yra ankstesnis už regėjimą. Jeigu netikime, kad egzistuoja tai, ko neregime, niekada to nepamatysime ir neregėsime. Palaimintas, kuris tiki nematęs, nes yra tikras, jog pamatys. „Jeigu tikėsi, pamatysi Dievo šlovę“, sakė Jėzus Mortai.
Stulbinantis dalykas! Išaušus pirmajai savaitės dienai po Jėzaus nukryžiavimo, pirmajai krikščioniškų Velykų dienai, tai dienai, kurią Viešpats padarė, kad visi galėtume joje amžinai linksmintis ir džiūgauti, Jonas, Petras ir kiti mokiniai dar netikėjo, kad jų mokytojas gali prisikelti, jie dar nesuprato, kad Jėzus turėjo prisikelti iš numirusių.
Šiandien mes švenčiame su dideliu džiaugsmu Velykų dieną.Mūsų tikėjimas Viešpaties prisikėlimu ateina iš apaštalų ir remiasi pirmųjų mokinių liudijimu.
Brangūs broliai ir seserys, šių pamaldų pradžioje, mūsų diakonas, nešdamas velykinę žvakę, tris kartus skelbė „Lumen Christi“ - Kristaus šviesa. Tai mums šviečianti prisikėlusio Kristaus šviesa. Tai ir tikėjimo šviesa, Šventosios Dvasios šviesa mūsų širdyse.
Jos dėka, šią naktį, skaitydami įvairius biblijos skaitinius, mes galėjome giliai pajausti visą išganymo istoriją. Šios šviesos dėka, mes suprantame, kad Dievas sukūrė pasaulį žmogui ir kad žmogus buvo sukurtas pagal Kristaus, Dievo Sūnaus paveikslą. Adomo nuodėmė tapo prasminga ir laiminga kalte. O felix culpa!
V gavėnios sekmadienis (2014 A)
Šv. Mišių skaitiniai ir meditacija
Perskaičius apaštalo laišką ir žvelgiant į Evangelijos stebuklinguosius dalykus, prieš mus tuojau pat iškyla grįžtantis iš požemio karalystės Lozorius, mums atnešdamas nugalėtinos mirties pirmavaizdį, rodydamas prisikėlimo pavyzdį. Tad jeigu jums priimtina, prieš brisdami į skaitinio jūrą, prieš pasiekdami klausimų bangas, dar prieš tai, kai įsigilinsime į šio įvykio gelmę, kontempliuokime vien tik šio prisikėlimo vaizdą, nes regime, kad tai visų ženklų ženklas, visų žygdarbių žygdarbis, pats stebuklų stebuklas.
IV gavėnios sekmadienis (2014 A)
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija
Praėjus pusei gavėnios laikotarpio, šiandien Bažnyčia ragina mus džiaugtis, „Džiaukis“ „Laetare“ : taip giedojome mišių pradžioje. Tai džiaugsmo sekmadienis ir taip pat šviesos sekmadienis. Būtent saulės šviesos, kurią išvydo neregys, tikėjimo šviesos, kuria jis priešinasi fariziejams, ir šviesos, kuria tapo tikintieji pagal šventojo Pauliaus žodžius, antrame skaitinyje: „...dabar esate šviesa Viešpatyje“. Pasakojimas apie neregio išgydymą yra ir įvaizdis, ir pavyzdys žengimo į tikėjimo šviesą. Pirmiausiai pats neregio gydymas yra krikšto įvaizdis. Jėzus naudojasi purvu pagydyti aklą.