.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Šv. Mišių liturginiai skaitiniai 2 Kar 5, 14–17; 2 Tim 2, 8–13; Lk 17, 11–19
Meditacija
Svetimtaučio atsidėkojimai
Dar ir šiandien matome, kaip dažnas įžūlokai prašo dalykų, kurių manosi stokojąs; tačiau labai retą pažįstame, kas dėkotų už gautas malones. Galima suprasti, kodėl nuolatos atkakliai prašome; tačiau prašymo poveikį visiškai nuneigiame, pasirodydami nedėkingi. Nors kartais gailestingumas ir reiškiasi tuo, kad nedėkingiesiems neduodama to, ko jie prašo, teneatsitiks mums taip, kad būtume tuo rūsčiau teisiami už nedėkingumą, kuo nedėkingesni už gautas dosnias malones būtume pasirodę. Vadinasi, šiuo atveju gailestingumą reiškia gailestingumo nesuteikimas.
Laimingas tasai samarietis, kuris žinojo neturįs nieko, ko nebūtų gavęs; todėl jis išsaugojo jam patikėtą brangenybę ir dėkodamas grįžo pas Viešpatį. Laimingas, kas gavęs atskirų malonės dovanų grįžta pas tą, kuriame slypi visų malonių pilnatvė, ir mes, kai nepasirodome nedėkingi, savyje paruošiame vietą tai malonei, idant taptume verti dar didesnių dovanų. Mat gyvenime tobulėti mums trukdo vienintelis dalykas – mūsų nedėkingumas. Todėl laimingas tas, kuris, jausdamasis esąs svetimšalis, net ir už pačias menkiausias dovanas atsidėkoja toli gražu ne menkai, neabejodamas gavęs jas už dyka ir neslėpdamas, kad jos skiriamos nežinomam svetimšaliui.
O mes, apgailėtini vargšai, – nors pradžioje, kol dar laikome save svetimšaliais, būname gana dievobaimingi, gana pasišventę ir nusižeminę, – vėliau labai jau lengvai pamirštame, kaip už dyka ką nors gavome, ir piktnaudžiaudami savo neva artima giminyste su Dievu nebekreipiame dėmesio, ką nusipelnėme išgirsti: kad Viešpaties namiškiai taps jam priešais (Mt 10, 36).
Taigi karštai meldžiu, mano broliai, vis labiau ir labiau nusižeminę lenkimės po aukščiausiojo Dievo ranka ir stenkimės kuo labiausiai vengti niekingiausios ydos – nedėkingumo. Visa širdimi atsidavę be paliovos dėkokime, idant pelnytume mūsų Dievo malonę, vienintelę, kuri gali išgelbėti mūsų sielas.Parodykime dėkingumą ne tik žodžiu ar liežuviu, bet ir darbu, ir tiesa; juk Viešpats, mūsų Dievas, reikalauja, kad dėkingumą ne išsakytume, o išreikštume.
Šv. Bernardas Klervietis, † 1153