.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
XVIII eilinis sekmadienis (B) Homilija
Iš 16, 2–4. 12–15 / Ef 4, 17. 20–24 / Jn 6, 24–25
1. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, ką tik girdėjome turbūt vieną sudėtingiausių Jėzaus kalbų apie gyvenimo duoną. Tačiau prieš ją antrasis šių mišių skaitinys iš laiško efeziečiams tarsi ruošia ją suprasti. „Jūs išgirdote ir išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje“, – su nepasitenkinimu primena Paulius Efezo bendruomenės tikintiesiems. Kitaip tariant, apaštalas tarsi sako: jūs esate pašaukti gyventi tiesa, kurią atnešė Kristus. Gyventi šia tiesa, jo teigimu, reikia dviejų dalykų: Pirmiausia, nusigręžti nuo pagoniškos elgsenos, nes ji yra žalinga – ji žlugdo žmogų apgaulingais geismais. Ir antra, keisti savo mąstymą, apsivelkant nauju žmogumi, tai yra apsivelkant tiesa.
XVI eilinis sekmadienis (B). HomilijaJer 23, 1–6; Ef 2, 13–18; Mk 6, 30–34:
Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite…
Brangūs Broliai ir Seserys, praeito sekmadienio Evangelija mums pasakojo apie tai, kaip Jėzus išsiuntė savo mokinius į misiją, davęs jiems praktinių nurodymų ir suteikęs galią gydyti ligas bei išvarinėti demonus. Ši pirmoji misija mokiniams deramai pelnė teisę vadintis apaštalais, t. y. pasiuntiniais. O šiandienos Evangelijoje kalbama apie jų sėkmingą sugrįžimą atgal. Apaštalai įvykdė Jėzaus paliepimą savo darbais ir paraginimo žodžiais. Jie sugrįžta atgal pakylėti ir entuziazmo pagauti.
XV eilinis sekmadienis (B). Homilija
Am 7, 12–15: Ef 1, 3–14: † Mk 6, 7–13:
1. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, ką tik girdėjome kaip Kristus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Šie ragino atsiversti, išvarė demonus, gydė. Išvaryti demonus ir gydyti yra skirta tik kai kuriems, tačiau visi krikščionys vienaip ar kitaip neša savyje pašaukimą ir pasiuntinybę jau vien dėl to, kad yra krikščionys. Šios pasiuntinybės kilmė paprasta: krikščionis pašauktas gyventi taip, kaip gyveno Kristus, ir veikti taip, kaip veikė Kristus.
2017 m. rugpjūčio 15 d.
Marijos Ėmimas į dangų (Žolinė).
Homilija.
Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, šiandien švenčiame vieną svarbiausių Mergelės Marijos liturginių švenčių – jos Ėmimą į dangų.
Šios iškilmės turinys plaukia iš Katalikų Bažnyčios mokymo, teigiančio, kad Nekaltai Pradėtoji Dievo Motina, „pasibaigus jos žemiškajam gyvenimui, buvo su kūnu ir siela šlovėje paimta į dangų“. Ši šventė nuostabiai gražiai iliustruoja Bažnyčios tėvų posakį, pasiekusį mus iš II amžiaus per Irenėjų iš Liono: „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų dievu.“ Visas tekstas pdf.
Šv. Benedikto iškilmė (2018) Šiandien visa Bažnyčia, ne tik benediktinų vienuolynai, švenčia šventąjį Benediktą. Kodėl jam teikiama tokia garbė, kuri nėra suteikta daugeliui įkūrėjų? Be to, ši garbė dar didesnė Europoje. Šiandien mes dėkojame Dievui už šv. Benedikto atliktą darbą. Mąstydami apie jį, tuoj pat žvelgiame į jo didįjį vienuolinį darbą, jo Regulą ir vienuolynų spinduliavimą. Tačiau iš tikrųjų šv. Benediktas nėra įkūrėjas, jis neįkurdino vienuolinio gyvenimo – šis jau egzistavo iki jo, Artimuosiuose Rytuose ir Egipte.
Viešpaties Kančios pamaldos
Iz 52, 13–53, 12/Žyd 4, 14–16; 5, 7-9/Jn 18, 1–19, 42
Brangūs broliai ir seserys, susirinkome į Kristaus kančios pamaldas, kad mintimis, žodžiais ir gestais gyvai atmintume Kristaus kančią ir mirtį. Girdėjome Kančios istoriją to, kuris, pirmiau skelbtas Izaijo knygoje kaip Viešpaties Tarnas, tapo vyriausiasis Kunigas, aukojantis save patį Tėvui. Mūsų girdėtas pirmasis skaitinys iš Izaijo knygos apie Viešpaties Tarno kančią yra itin svarbus. Pirmieji krikščionys susidūrė su pamatiniu klausimu: kokia yra Kristaus kančios prasmė? Jie ją surado kaip tik šiame skaitinyje, nes ši Izaijo knygos ištrauka yra vienintelė vieta Senajame Testamente, kur žmogaus mirtis yra susieta su kitų nuodėmėmis, kad būtų išgautas atleidimas. Tai tarsi išankstinis Jėzaus kančios ir nukryžiavimo prasmės aiškinimas ir atskleidimas.
Iš 12, 1–8. 11–14 /1 Kor 11, 23–26 /Jn 13, 1–15:
Broliai ir seserys, girdėjote pirmame skaitinyje: pirmųjų Velykų Egipte metu ir žydų Velykų apeigose, kurios yra jų atminimas, dalyviai yra budrūs. Prieš bėgant, prieš didįjį Išėjimą, prieš nusileidžiant saulei, Velykos valgomos skubant, apsiavus kurpėmis kojas, susijuosus strėnas, laikant rankoje lazdą.
Jeruzalėje, paskutinės Jėzaus vakarienės su mokiniais metu, visi irgi yra budrūs. Vieta buvo laikoma paslaptyje, į ją patenkama sutartinais ženklais. Valgis vyko „tą naktį, kurią Jėzus buvo išduotas“.
Tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę … Brangūs broliai ir seserys, Šiandienos Evangelija ir vėl kreipia mūsų žvilgsnius į Kalėdų nakties įvykį, ragina pamaldžiai apmąstyti Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį, tik šįkart kviečia stabtelėti prie Mergelės Marijos motinystės.
Išties, šiandien Bažnyčia švenčia švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius trumpais žodžiais pamini tą, kurios dėka Dievo Sūnus su žmogaus prigimtimi įžengia į pasaulį: tai Marija iš Nazareto, tapusi Dievo Motina.