.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Tie, kurie meldžiasi, naudodamiesi Dievo tautos liturginių valandų knygomis (brevijoriumi ar „Magnificat“ mišiolėliu), nuo gruodžio 17 iki 23 d. vakaro maldoje ras didžiuosius „O“ priegiesmius, kurių yra septyni. Tai trumpi šūksniai į Mesiją priartėjus didžiajam Įvykiui. Šie priegiesmiai žodžiais išsako gilų Išganytojo atėjimo troškimą, kurio kupina žmogaus širdis, taip pat gilią nuostabą ir žavesį prieš atėjimo įvykį. Ateinantis Išganytojas tituluojamas vardais, paimtais iš Senojo Testamento.
Gruodžio 20 d.
O Dovydo namų Rakte ir Izraelio skeptre, Tu atrakini – ir niekas negali uždaryti; užrakini – ir niekas negali atidaryti! Ateik ir išvesk iš kalėjimo belaisvius, tūnančius tamsoje, mirties ūksmėje.
Tie, kurie meldžiasi, naudodamiesi Dievo tautos liturginių valandų knygomis (brevijoriumi ar „Magnificat“ mišiolėliu), nuo gruodžio 17 iki 23 d. vakaro maldoje ras didžiuosius „O“ priegiesmius, kurių yra septyni. Tai trumpi šūksniai į Mesiją priartėjus didžiajam Įvykiui. Šie priegiesmiai žodžiais išsako gilų Išganytojo atėjimo troškimą, kurio kupina žmogaus širdis, taip pat gilią nuostabą ir žavesį prieš atėjimo įvykį. Ateinantis Išganytojas tituluojamas vardais, paimtais iš Senojo Testamento.
Gruodžio 19 d.
O Jesės atžala, padaryta ženklu tautoms, dėl tavęs karaliai stovės netekę žado ir tavimi vilsis pagonys! Ateik mūsų išlaisvinti, nebeužtruk.
Tie, kurie meldžiasi, naudodamiesi Dievo tautos liturginių valandų knygomis (brevijoriumi ar „Magnificat“ mišiolėliu), nuo gruodžio 17 iki 23 d. vakaro maldoje ras didžiuosius „O“ priegiesmius, kurių yra septyni. Tai trumpi šūksniai į Mesiją priartėjus didžiajam Įvykiui. Šie priegiesmiai žodžiais išsako gilų Išganytojo atėjimo troškimą, kurio kupina žmogaus širdis, taip pat gilią nuostabą ir žavesį prieš atėjimo įvykį. Ateinantis Išganytojas tituluojamas vardais, paimtais iš Senojo Testamento.
Gruodžio 18 d.
O Viešpatie, Izraelio namų Valdove, Tu pasirodei Mozei degančio krūmo liepsnoje ir davei jam Įstatymą ant Sinajaus kalno! Ištiesk savo globiančią ranką ir ateik mūsų atpirkti.
Tie, kurie meldžiasi, naudodamiesi Dievo tautos liturginių valandų knygomis (brevijoriumi ar „Magnificat“ mišiolėliu), nuo gruodžio 17 iki 23 d. vakaro maldoje ras didžiuosius „O“ priegiesmius, kurių yra septyni. Tai trumpi šūksniai į Mesiją priartėjus didžiajam Įvykiui. Šie priegiesmiai žodžiais išsako gilų Išganytojo atėjimo troškimą, kurio kupina žmogaus širdis, taip pat gilią nuostabą ir žavesį prieš atėjimo įvykį. Ateinantis Išganytojas tituluojamas vardais, paimtais iš Senojo Testamento.
Gruodžio 17 d.
„O Išmintie, išėjusi iš Aukščiausiojo lūpų, siekianti nuo vieno žemės krašto iki kito, veiksmingai visa valdanti; ateik ir išmokyk mus eiti suvokimo keliu.
Kristaus, visatos Valdovo šventę 1925 m. įsteigė popiežius Pijus XI. Pontifikas norėjo patvirtinti aukščiausiąją Kristaus valdžią ano meto iššūkių – ypač ateizmo ir visuomenės sekuliarizacijos – akivaizdoje. Jis siekė, kad Kristaus karališkumo pripažinimas vestų prie labai konkrečių praktinių pasekmių.
Asmeninis, šeimyninis ir visuomeninis žmogaus gyvenimas turėtų būti realiai gaivinamas Evangelijos, Kristaus mokymas turėtų prasiskverbti į visą krikščionio gyvenseną.
Šiame straipsnyje apžvelgsime tris pagrindinius Kristaus karaliavimo bruožus: visuotinumą, paradoksalumą ir eschatologinio jo įgyvendinimo laukimą. Visas tekstas pdf.
Artėjant žiemai Bažnyčia mums pristato visų šventųjų šlovės viziją ir kviečia gyventi prisikėlimo po mirties viltimi. Ji taip pat nori, kad vienytumės su visais tais, kurie įžengė į neregimąjį pasaulį. Visų šventųjų iškilmės liturginiai Mišių tekstai pateikia pagrindines temas, leidžiančias kuo pilniau išgyventi šios dienos šventimo teikiamas malones. Tekstai parodo, 1) koks yra pirminis šio šventimo tikslas 2) kaip šio tikslo siekiama ir 3) koks yra galutinis jo tikslas.
Didžiojo šeštadienio liturgija tikinčiuosius panardina į mistinės tylos atmosferą ir kartu įtampą tarp vakarykščio Kristaus mirties šauksmo ir prisikėlimo džiūgavimo Velykų rytą. Bažnyčia praleidžia šią didžiąją šabo dieną prie Marijos ir mąsto apie Kristaus kančias, mirtį ir paguldymą į kapą nenugalimos prisikėlimo vilties nuojautoje. Bažnyčios tikėjimas taip pat apmąsto Kristau nužengimo į pragarus slėpinį. Kristaus savęs apiplėšimas ir savanoriškas pažeminimo priėmimas nusileidžia net iki mirties bedugnės, kad pilnatviškai būtų paskelbtas evangelinis išganymas ir mirusieji išgirstų „Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs“, kad atgytų (Jn 5,25).
Nūdienos žmogui daug ko trūksta, tačiau jam tikrai netrūksta ir niekada nebetrūks vieno dalyko – būtent vaizdinių. Norint tuo įsitikinti, užtenka išeiti į gatvę, užeiti į didmeninės prekybos parduotuvę arba tiesiog įsijungti televizorių ar internetą. Viso pasaulio vaizdiniai plūsta kasdien prieš akis, pateikdami vis naujų įspūdžių, neretai labai šiurpių ir skandina žmogų, beveik nepalikdami galimybės rinktis. Kūno ir širdies akys Kasdienis srautas patrauklių reginių žmogų įtakoja galbūt daugiau, nei jis mano. Antai, Seneka, kalbėdamas apie gladiatorių kautynes, pasakė: „Niekas taip nežaloja žmogaus, kaip reginiai“ (7 laišk. Lucilijui). Jis taip pat patars: „Išmokyk akis nebesižvalgyti […] Kiekvieną dalyką tobulą padaro tik nuolatinė priežiūra ir atkaklios pastangos […] Išminčius visą laiką galvoja, koks jo gyvenimas, o ne kiek jo likę“ (60 laišk. Lucilijui).