XVIII a. visame katalikiškame pasaulyje Eucharistijos šventimas tapo panašus į iškilmingas dvaro ceremonijas. Mišių vis daugėjo, jos virto nusimanančių žmonių reikalu. „Eucharistija, – teigia liturgijos istorikas Jungmanas, - tapo epifanija, Dievo atėjimas, pasirodantis žmonėms ir teikiantis jiems malones.

Norint gauti šių malonių, pakako atsistoti prieš altorių“. Bažnyčių interjero auksas, marmuras ir išmarginti skliautai – viskas liudijo dangiškąją šlovę. Liturgija buvo graži, pompastiška ir sykiu panaši į spektaklį. Visas tekstas pdf.