.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Iz 50, 4–7; Fil 2, 6–11; Lk 22, 14-23,56
Šventasis Lukas, kurį mes galime vadinti Dievo gailestingumo evangelistu, pasakoja Kristaus kančios istoriją savitu būdu. Šv. Morkus ir šv. Matas pristato Jėzų daugiau kaip pasyvią visų žmonių, net ir Dievo Tėvo apleistą auką. O šv. Lukas pabrėžia kiek kitas detales. Pirmiausia jo tekste niekada neatrodo, kad Jėzus jaučiasi visiškai atskirtas nuo savo dangiškojo Tėvo. Tiesa, šv. Lukas, kaip ir du kiti paminėti evangelistai, pasakoja, kad Jėzus, būdamas Alyvų kalne su mokiniais, buvo apimtas mirtino sielvarto ir meldėsi sakydamas: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia.“
Tik šv. Lukas pabrėžia, kad tuoj pat po to „Jėzui pasirodė iš dangaus angelas ir jį sustiprino“. Evangelijose pagal Morkų ir Matą angelai pradėjo tarnauti Jėzui po gundymų dykumoje, t. y. treji metai prieš Jėzaus mirtį. Šv. Lukas, papasakodamas apie gundymą dykumoje, angelų nepaminėjo, bet sakė, kad velnias atsitraukė nuo Jėzaus iki laiko. O dabar, kančios metu, velniui sugrįžus dėl galutinės kovos, pasirodo ir Dievo angelas. Jo buvimas šalia Jėzaus nesumažins Viešpaties sielvarto, bet padrąsins jį, jam duodamas ženklą, kad Dievas pasilieka su juo visuose varguose.
Vėliau du kartus Jėzus mels savo Tėvą švelniais pasitikėjimo žodžiais. Prikaltas prie kryžiaus jis sakys: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“, kalbėdamas ne tik apie savo budelius, bet ir apie mus, nes jis turėjo mirti ir dėl mūsų nuodėmių. Šie žodžiai bus taip pat atleidimo pavyzdys visiems Kristaus mokiniams, pradedant šv. Steponu, pirmuoju kankiniu, ir baigiant Apaštalų darbų knygoje paminėtais žmonėmis. Prieš pat mirtį Jėzus dar ištars: „Tėve, į tavo rankas aš atiduodu savo dvasią.“
Tai yra iškilus geros mirties pavyzdys, ir dėl Jėzaus mes turime viltį, kad savo gyvenimo pabaigoje mes galėsime taip pat švelniai ir ramiai užmigti Viešpatyje. Kančios istorija pagal šv. Luką aiškiai rodo, kad Jėzus tobulai valdė visą situaciją. Nepaisant baimės, sielvarto ir kentėjimų, jis visą laiką aktyviai veikia. Alyvų kalne jis duoda visiems savo mokiniams gyvą maldos pamoką, kartodamas du kartus ypač svarbų mokymą: „Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą.“
Savo suėmimo akimirką jis išgydo vyriausiojo kunigo tarno ausį, kurią nukirto Petras. Kai Petras išsigins savo mokytojo vyriausiojo kunigo kieme, Jėzus savo gailestingu žvilgsniu pažadins jį atgailos ašaroms. Eidamas į nukryžiavimo vietą, jis ragins verkiančias dėl jo Jeruzalės dukteris visiškai atsiversti. Šv. Luko pasakojime šalia minios, kuri priešinasi Jėzui ir tyčiojasi iš jo, pasirodo kitas būrys žmonių, kurie yra Kristui palankūs ir kuriuos jis nuolat patraukia paskui save kryžiaus keliu, atskleisdamas jiems Dievo gailestingumą ir meilę savo žodžiais ir veiksmais. Dialogas tarp Jėzaus ir gerojo nusikaltėlio yra, be abejo, svarbiausias ir gražiausias šv. Lukui būdingas epizodas.
Šis vieškelio plėšikas, kurio gyvenimas buvo kupinas smurtingų nusikaltimų, kabo nukryžiuotas šalia Jėzaus. Apšviestas tikėjimo šviesa, jis staiga supranta, kad Jėzus, „nekaltasis priskaitytas prie piktadarių“, yra Mesijas, žydų Karalius, išganymo šaltinis visiems žmonėms. Štai kodėl paliestas atgailos malone jis taria: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę.“ Jėzus jam atsako: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“ Kristaus atsakymas mums duoda didelį pasitikėjimą.
Kokios bebūtų mūsų nuodėmės, mes žinome, jog Jėzus mus myli, kad jis nuolat laukia mūsų atsivertimo, kad jis viską atleis net ir žmogui, kuris atsiprašys paskutinę gyvenimo akimirką. Pažadėdamas plėšikui, kad „šiandien tu būsi su manimi“, Jėzus taip pat padėjo Bažnyčiai suprasti, kad išgelbėtų žmonių sielos bus apdovanotos visišku, amžinu Dievo regėjimu tuoj pat po mirties arba po apvalymo laikotarpio skaistykloje dar prieš kūno prisikėlimą, kuris įvyks tik pasaulio pabaigoje.
Broliai ir seserys, šiais metais Didžiąją savaitę šventasis Lukas yra mūsų vadovas. Dažnai apmąstykime Evangelijos pagal Luką kančios istoriją, šitai padės mums atsiliepti į šiandienos Mišių pradžios maldą, kurioje esame kviečiami sekti Kristaus kantrybe, jo nuolankumo, nusižemino iki Kryžiaus mirties pavyzdžiu, kad taptume ir jo prisikėlimo dalininkais. Amen.
T. Grigalius Casprini OSB