.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Vienas brolis atėjo į Keliją pas tėvą Mozę, kad išgirstų iš jo žodį. Senolis jam sako: „Eik, pasilik savo celėje ir ji tave visko išmokys.“
Dykumos vienuoliams pasilikti savo celėje reiškė priešintis pagundai ją palikti. Monotoniškas ir sunkus gyvenimas vienumoje keldavo nuobodulį ir kiekvienas vienuolis patirdavo pagundą eiti į viešumą. Pagunda apsivilkdavo gražiomis ir apgaulingomis priežastimis: pagelbėti netoliese gyvenančiam kitam vienuoliui, slaugyti ligonį, išgelbėti nusidėjėlį. Tačiau palikti celę buvo galima ir dėl pozityvios priežasties – tai apsilankyti pas savo dvasios tėvą, prašyti jo patarimo ar padrąsinimo.
Bet toks apsilankymas buvo girtinas tik tuomet, jei buvo vedamas realios būtinybės. Tokia išeiga neturėjo būti bėgimas nuo vienatvės ar prasiblaškymas. Vis dėlto dykumų senoliai patardavo savo mokiniams veikiau pasilikti savo celėje ir ši jį visko išmokysianti. Buvimas vienumoje vienuolį moko pažinti Viešpatį ir kovoti su ydomis. Šiandien tokia laikysena atrodo juokinga ir sykiu pamokanti. Šiuolaikinės technologijos priemonės greitina gyvenimo ritmą sulig kiekviena diena, viskas vyksta greitai, visko gyvenime daug.
Atsirado patogios galimybės ir net būtinybė keliauti, judėti, iškilo daugybė priežasčių palikti savo namus, net savo gimtąją šalį. Negana to, žmogų kasdien užgriūva didelis srautas vaizdinių ir garsų per televizorių, radiją ir internetą. Dažnas jaučia didelę vienumos, vidinės tylos baimę. Bėgdamas nuo jos, žmogus siekia prikimšti vidų kaip tik tuo, ką siūlo masinės informacijos priemonės. Tačiau miesto šurmulyje gyvenantis žmogus gali pasinaudoti ir Mozės patarimu, kuris yra kitokio pobūdžio.
Dvasiniam tobulėjimui yra itin svarbu klausytis Šv. Dvasios tyloje, susikaupime ir netgi turėti nuolatinę vietą. Norint būti asmeniškai Dievo pamokytam yra svarbu pasilikti tokiomis sąlygomis pakankamą laiką per dieną ir kasdien. Antai Paskalis, susižavėjęs dykumų tėvais, pasakė: „Supratau, kad visos žmonių nelaimės kyla dėl vieno dalyko – dėl nemokėjimo ilsėtis savo kambaryje.“ Nuo savęs bėgti nereikia, vidinės tuštumos vengti nebūtina, tereikia ją užpildyti tinkamais dalykais.
Parengė br. Lukas Skroblas OSB